fbpx

Laistymas. Trys dirvožemio tipai, ką privalu žinoti norint tinkamai laistyti augalus?

Įsirenginėjant laistymo sistemą, labai svarbu žinoti dirvožemio, kuriame bus augalai tipą. Nereikia būti dirvožemio ekspertu, ar agronomu, tačiau būtina žinoti, kad vanduo skirtingai nusėda ir susigeria skirtinguose dirvožemio tipuose: smėlyje, molyje ir priemolyje. Šiame įraše sužinosite kaip laistyti augalus skirtingose dirvose, kokius laistymo sistemos komponentus (lašintuvus) reikėtų pasirinkti ir kaip preliminariai nustayti koks yra jūsų dirvožemio tipas.

Labai svarbu suprasti, jog vanduo į dirvožemį patenka ne tik vertikaliai dėl žemės traukos, bet ir horizontaliai per kapiliarines dirvožemio savybes.

Laistymas smėlingoje dirvoje

Vanduo greitai ir giliai įteka į tokio tipo dirvožemį,  kadangi vanduo laisvai prateka per smėlį vanduo neužsilaiko. Vandens pratakumas šiame dirvožemyje daug labiau vertikalus nei horizontalus. Jeigu susidūrėte su smėlėtu dirvožemiu jums reikėtų galvoti apie didesnio pratakumo lašintuvus ir mažesnius tarpus tarp jų, tam kad jūsų augalai gautų pakankamai drėgmės. Naudojant didesnio pratakumo lašintuvus, reiktų galvoti apie dažnesnius bet trumpesnius laistymo intervalus.

Laistymas primolyje

Toks dirvožemis tankesnis nei smėlingas, todėl vanduo juo teka lėčiau ir leidžia plėstis tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Čia puikiai tiks vidutinio pratakumo lašintuvai, taip pat didesni tarpai tarp jų, kadangi vanduo nesuteka taip giliai į dirvožemį. 

Laistymas molingoje dirvoje

Šis tipas pats tankiausias, todėl vanduo į jį susigeria labai lėtai. Jeigu augalus sodinsite tokio tipo dirvožemyje, jums reikėtų rinktis mažo pratakumo lašintuvus, taip išvengsite balų susidarymo aplink augalą ir išsiliejimo ten kur jums nereikia. Visas vanduo, kuris stovi baloje, garuoja be reikalo, taip pat pagerina sąlygas veistis piktžolėms. Naudojant mažesnio pratakumo lašintuvus, augalus reiktų laistyti ilgiau, kad jie gautų pakankamai vandens. 

Keletas paprastų eksperimentų kurie padės nustatyti dirvožemio tipą ir vandens nutekėjimą

Kad ir koks dirvožemio tipas bebūtų, svarbu kad aplinkui lašintuvą žemė būtų drėgna maždaug 7-10 cm skersmeniu. Visas veiksmas iš tiesų vyksta po žeme. Tam kad nustatyti koks iš tikrųjų yra vandens nutekėjimas jūsų dirvoje, paleiskite savo laistymo sistemą maždaug 30 minučių, tada 30 minučių palaukite, o tada iškaskite žemę po lašintuvu, kad pažiūrėtumėte, kiek vanduo nutekėjo vertikaliai ir kiek horizontaliai. Po šio eksperimento matysite ar vanduo pasiekia reikiamas vietas ir visas šaknis ir pagal tai jei yra poreikis galite patobulinti savo laistymo sistemą.

Yra labai paprastas ir greitas metodas padedantis nustatyti dirvožemio tipą apytiksliai. Paimkite saują sauso dirvožemio iš tos vietos kurią ketinate laistyti. Tada suspauskite žemę į kumštį ir atleiskite. Jeigu dirvožemis smėlėtas žemė kaip mat subyrės. Jeigu atleidus kumštį žemė dar laikosi, bet po truputį pradeda byrėti, – susidūrėte su priemoliu. O jeigu atleidus kumštį žemė išlaiko savo formą, vadinasi tai yra molingas dirvožemis. Šis metodas nėra mokslinis, bet puikiai pasitarnauja daugumai žmonių. Jeigu norite detalesnės dirvožemio analizės reikėtų kreiptis į atitinkamus specialistus.

Pažinę savo dirvožemį ir kaip vanduo elgiasi po žemės paviršiumi galėsite patys suprojektuoti savo laistymo sistemą su tinkamais komponentais ir lašintuvais ir nustatyti tinkamą laistymo grafiką, kad užtikrintumėte jog jūsų augalai augtų sveiki.

Kviečiame susipažintu su mūsų turima laistymo įranga ir jau paruoštomis laistymo sistemomis.

Laistymo įranga

 

Kreipkitės į mus jeigu reikia eksperto patarimo el. paštu info@sodoharmonija.lt arba nurodytais kontaktais www.sodoharmonija.lt